Pirmoji asumcionistinė mokykla, kurioje mokėsi keturios mergaitės,  buvo įkurta 1841 m. Paryžiuje. Mokyklą įkūrė jauna asumcionisčių vienuolija, kurioje tik prieš dvejus metus į bendruomenę buvo susibūrusios pirmosios seserys.  Iš pirmosios mokyklos yra išlikęs tik mokinių registras, buhalterinės apskaitos knyga ir mokyklos pristatymas. Jame rašoma: „Auklėtojos (mokytojos) labiausiai rūpinasi jaunos mergaitės ugdymu: […] parengti visiems uždaviniams, kurie jos, kaip dukros, žmonos, ar krikščionės motinos laukia pasaulyje, pagal pašaukimą, kurį Dievas jai skirs.“ Pirmosios mokyklos mokytojos vienuolės, siekė, kad kiekviena mergina gautų ne tik kokybišką išslavinimą, bet kad jis būtų po to pritaikomas gyvenime. Kitas pirmos mokyklos bruožas – šeimos dvasia. „(Mokyklos) vidaus tvarka yra motiniška. Esant ribotam mokinių skaičiui, vienuolės gali nedelsdamos pasirūpinti kiekviena mokine.“ Pirmųjų asumcionistinių mokyklų vizitine kortele XIX a tapo kokybiškas humanitarinių mokslų dėstymas, dėmesys gamtos mokslams ir socialinis angažuotumas. Pirmoji asumcionisčių kongregacijos misija, o kartu ir mokyklų tinklo plėtra, buvo Pietų Afrikos Respublikoje 1849 m. Čia jos įkūrė pensioną pasiturinčių šeimų dukroms ir misijų mokyklą, kurioje mokėsi čiabuvių vaikai. Yra išlikęs laiškas, kuriame sesuo Marija Gertrūda prašo atsiųsti arfą, galbūt ne pirmo būtinumo daiktą skurdžioje aplinkoje, kurios skambesys turėtų pakylėti mokinių dvasią, o grožis visada įkvepia gėriui… Kūrybiškas ir paprastas metodas – nugalėti grožiu ir gerumu.

Greitai augo mokyklų skaičius  Prancūzijoje ir visoje Europoje. Mokyklos plėtėsi dviem kryptimis: pensionai kilmingoms mergaitėms ir dieninės mokyklos sunkiau besiverčiančių šeimų vaikams arba čiabuviams misijose. Tiek vienose, tiek kitose mokyklose teko spręsti begalę vadybinių, organizacinių ir edukacinių užduočių. Viena sesuo laiške Marijai Eugenijai Milleret skundžiasi nebesuvaldanti klasės mergaičių, kurios panašios į drugelius, blaškosi į visas puses, pačios nežinodamos ko nori, paviršutiniškai plevena per gyvenimą. Marijos Eugenijos laiško ištrauka, atsakymas šiai seseriai, yra iššūkis, kuris tapo asumcionistinio ugdymo ašimi: „Nenukirpkite drugeliams sparnų, bet nukreipkite jų skrydį!“ O patarimuose apie ugdymą ji rašo: „Net blogiausiai besielgiančių mokinių prigimties gilumoje esama gėrio, tikėkime juo ir atkakliai jo ieškokime, o jeigu jo nerandame, žinokime, kad čia mus apakina mūsų tikėjimas savo pačių tobulumu“.

Šiuo metu pasaulyje yra virš šimto asumcionistinio ugdymo įstaigų 34 pasaulio šalyse, nuo priešmokyklinio ugdymo iki universitetinio, taip pat asumcionistinio ugdymo paradigma įgyvendinama socialiniuose centruose, parapijose, neformaliame darbe su jaunimu, migrantais ir pan.