Kodėl aš dirbu Palaimintojo Teofiliaus matulionio gimnazijoje?

„Pradėjusi dirbti Pal. T. Matulionio gimnazijoje, jaučiausi, lyg čia dirbu jau labai seniai. Pradžioje stebino administracijos, kolegų rūpestis. Dažniau išgirsdavau klausimą ne kaip man sekasi, o kaip jaučiuosi.  Manau, tai ir yra svarbiausia – bendruomeniškumas ir komandinis darbas. čia nesijauti vienas. nesijaučiu viena, nes sutikau daug kolegų, kurie į vaiką žiūri jautria širdimi. Man patinka A. de Saint-egziupery mažojo princo žodžiai „tai kas svarbiausia, nematoma akimis“. šioje gimnazijoje į vaiką žiūrima širdimi!“ (Lietuvių kalbos mokytoja Kristina Stučienė, iš knygos „Dovana“, 2020).

„Kalbėdama apie dovaną, kurią aš tarsi gavau atėjusi į šią mokyklą, norėčiau pasakyti, kad aš jaučiuosi labai saugi ir dirbanti inovatyvioje mokykloje. negalėčiau teigti, kad mokytojo darbas yra lengvas. Sunkumų kyla, nes sutinkame labai daug įvairių mokinių. Sutinkame skirtingų mokinių tėvų su skirtingais lūkesčiais. Vieni tėvai iš mūsų tikisi katalikiško ugdymo, kiti pagalbos ugdant specialiųjų poreikių mokinį, treti viliasi, kad mokykla užpildys jau atsiradusias auklėjimo spragas. Toks darbas  yra pakankamai sunkus, bet jį  vertinu kaip dovaną.“ (Matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė, iš knygos „Dovana“, 2020).

„Mano siekis – būti savimi, nesislėpti po jokiomis kaukėmis ir negyventi įspraustam į kažkokius rėmus.  Tą nuoširdumą patikrina laikas ir mokytojo darbo vaisiai pasimato vėliau. Puikus yra jausmas bendrauti su dvyliktokais, kalbėtis apie gyvenimą, ypač su tais, kurie atsiveria. Tikra padėka, kai mokiniai, baigę mokyklą, grįžta į mokyklą pažaisti krepšinio ir pasikalbėti.“ (Fizinio ugdymo mokytojas Žilvinas Aleksandravičius, iš knygos „Dovana“, 2020).